Kad ir kokios būtų gyvenimo šeimoje patirtys, retas kuris abejotų jos svarba žmogui. Iš šeimos kiekvienas ateina, jai jaučiasi priklausantis ar susijęs, visą gyvenimą. Tai, kad šeimos poreikis yra prigimtinis ir paliečia pačią žmogaus esmę, akivaizdžiai liudija ir negyvenusių šeimoje ar jos neprisimenančių, globojamų vaikų patirtys. Vaikas tokiais atvejais susikuria išgalvotą šeimos vaizdą. Jis fantazuoja, svajoja, kokia galėtų būti jo šeima.
Specialistų teigimu, vaikams yra sveika augti šeimoje. Šeimos aplinka ir joje pasireiškiančios galimybės, suteikia vaikui ypač svarbios patirties ir santykių. Lietuvių edukologės, pedagogės ir mokslų daktarės Irenos Leliūgienės nuomone, „kiekviena diena vaiko gyvenime praleista atskirai nuo šeimos, lygi dienai, kurią ligonis praleidžia be jo gyvybei būtinų vaistų”.
Dirbant su globėjais, ne kartą tenka išgirsti klausimus: „Ar tikrai vaikas pripras mūsų šeimoje, jei žinos apie savo biologinę šeimą?” „Ar tai nepakenks prieraišumo formavimuisi?“ Už šių klausimų dažniausiai slypi baimė: „Ar vaikas tikrai mus priims ir galės laikyti savo šeima?“ Toks suaugusiųjų nerimas visiškai suprantamas. Svarbu apie tai kalbėti ir užtikrinti, kad, nepaisant vaiko patirties, šeima jam yra reikalinga ir globėjų kantrybė, o dažnai ir nuoseklus atsidavimas, kuria tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius. Vaikas globėjų šeimoje turi galimybę sumažinti savo netekties skausmą, atstatyti savivertę, vystytis pagal amžių ir patirti tarpusavio santykių stabilumą.
Rūpinantis vaiku iškyla nemažai sunkumų, tačiau šis procesas suteikia ir ne vieną galimybę. Vaikas, turėdamas galimybę kurti saugesnį prieraišumą naujoje šeimoje, gali kitaip pamatyti tiek save, tiek kitus žmones ir aplinkinį pasaulį. Vaiko poreikių supratimas ir gebėjimas jausti jo emocijas, saugios aplinkos, turinčios aiškias ribas, sukūrimas ypač reikalingi turintiems skausmingą asmeninių santykių patirtį vaikams. Šiems vaikams labai daug gali padėti jais besirūpinančių suaugusiųjų prieinamumas, bendradarbiavimas su vaiku, gebėjimas pažvelgti į pasaulį vaiko akimis ir užtikrinimas, kad jis gali priklausyti jūsų šeimai. Svarbu nepamiršti, kad net ir jautrūs, pagalbą teikiantys suaugusieji susiduria su nemenkais sunkumais, todėl prireikus, drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus ar bendradarbiauti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis.
Neužtenka vien gailesčio ar užuojautos šeimos netekusiems vaikams, reikia realios mūsų visų pagalbos, kad būtų galima įveikti šias aplinkybes. Visuomenė turėtų padėti ir palaikyti ne tik tuos, kurie nori globoti, bet ir rūpintis vaikais, netekusiais tėvų globos. Jiems reikia ne tik maisto ar pastogės, bet ir žmogaus šilumos.
Visus, kuriems artima vaikų globos idėja, raginame apsvarstyti galimybę pasidalinti savo namų šiluma ir padėti vaikams užaugti.
Atverk namų duris – priimk vaiką į savo šeimą! Reikalinga informacija ar norite pasitarti? Kreipkitės į Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centrą, L. Giros g. 3D! Jūsų skambučių laukiame telefonu: 8 683 12260.
Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams
Ilma Geležėlienė
