Geresnė nuotaika ir sveikata be didelių pastangų ir jokių išlaidų! Skamba kaip melaginga reklama? Bet iš tikrųjų tai įmanoma. Jums prireiks tik …patogių batų.
Kada paskutinį kartą vaikščiojote? Ne skubėjote iki autobuso stotelės ar automobilio ryte, ne žingsniavote į kavinę susitikti su draugais, ne žioplinėjote po prekybos centrą, o tiesiog be tikslo leidotės į pasivaikščiojimą? Jau senais laikais buvo pastebėtas reikšmingas ryšys tarp vaikščiojimo ir mąstymo, minčių skaidrumo. Klausimas – tai kaip tas vaikščiojimas veikia mūsų mąstymą, o taip pat ir mūsų kūrybiškumą? Į šį klausimą atsakymas yra labai paprastas – einant mūsų kūne vyksta įvairūs pokyčiai. Kuomet mes vaikštome, širdis plaka greičiau, todėl daugiau kraujo ir deguonies patenka ne tik į raumenis, bet ir į visus organus, įskaitant smegenis. Daugybė tyrimų įrodė, kad net ir po lengvo fizinio krūvio žmonės sėkmingiau atlieka užduotis, kurioms reikia atminties ir dėmesio. Reguliarūs pasivaikščiojimai formuoja naujas jungtis tarp mūsų smegenų nervinių ląstelių, stabdo su amžiumi susijusį smegenų audinio nykimą, didina hipokampo – atminčiai svarbios smegenų srities – apimtį. Be to, Harvardo universiteto tyrimais buvo ne kartą nustatyta, kad reguliarus ir spartus ėjimas reguliuoja blogojo cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujospūdį, stiprina raumenis, degina kalorijas, pakelia nuotaiką bei padeda išvengti širdies ligų, insulto ir diabeto. Negana to, vaikščiojimas saugo nuo ankstyvų mirčių ir ilgina gyvenimo trukmę.
Apie vaikščiojimo naudą sveikatai kalbama labai daug, tačiau ar žinojai, kad kai mūsų kūnas juda – keičiasi mūsų mintys. Tuo pačiu mintys gali pakeisti tai, kaip judame. Ar pastebėjai, kad klausantis greitesnio ritmo muzikos kojas tarsi pačios pradeda greičiau judėti? Lygiai taip pat yra kai mes vairuojame automobilį – nepastebime, kai klausantis temperamentingos muzikos nejučiomis spustelime greičio pedalą. Vaikščiodami sukuriame ramų ryšį tarp judesio ritmo ir psichinės būsenos. To mes negalime pasiekti bėgiodami, važiuodami dviračiu ar automobiliu. Kai vaikštome, ramus žingsniavimo tempas siunčia nusiraminimo signalą mūsų protui. Kadangi vaikščiojimui mums nereikia skirti didelių pastangų, mūsų dėmesys gali laisvai klajoti ir leisti sugerti supančius vaizdus, garsus ir kvapus. Būtent todėl tokia psichinė būsena yra susijusi su naujų minčių ir įžvalgų antplūdžiu.
Pasivaikščiojimai tinka visiems be išimties – nesvarbu kiek tau metų, nesvarbu koks tavo fizinis pasirengimas, nesvarbu ar turi kokių ligų, ar esu visiškai sveikas, pasivaikščiojimai tinka VISIEMS. Svarbu pasirinkti pasivaikščiojimo tipą, kuris jums labiausiai tinka.
10 pasivaikščiojimo būdų:
- TRUMPAS, BET SVEIKAS PASIVAIKŠČIOJIMAS. Manote, kad penkių minučių pasivaikščiojimas neduoda naudos? Labai klystate. Net poros minučių pasivaikščiojimas pavalgius, yra neįtikėtinai naudingas, nes sumažina cukraus kiekį kraujyje. Taigi daug trumpų pasivaikščiojimų, savaitės pabaigoje susidės į labai įkvepiančiai atrodantį fizinio aktyvumo rodiklį.
- PASIVAIKŠČIOJIMAS NEMĖGSTANTIEMS MANKŠTOS. Jeigu rūpinatės savo sveikata, bet nemėgstate mankštintis ar lankytis sporto klube, užsibrėžkite tikslą kasdien pasivaikščioti iki 10 minučių. Tyrimai rodo, kad žmonės pasiekia kur kas geresnių rezultatų, kai užsibrėžia lengvai pasiekiamus tikslus. Vieną dieną pamatysite, kad jūsų mažas įprotis trumpai pasivaikščioti jau tampa reguliariu fizinio aktyvumo įpročiu.
- MEDITACINIS PASIVAIKŠČIOJIMAS. Jeigu sugebėsite pamiršti praeitį, negalvodami apie ateitį ir susitelkti į dabartį, pasivaikščiojimas taps puikia meditacija. Kartais žmonės, kuriems sunkiai sekasi praktikuoti klasikinę meditaciją, pavyksta medituoti pasivaikščiojimo metu. Iš pradžių susiraskite ramią vietą – ji gali būti lauke, apytuščiame koridoriuje ar net dideliame kambaryje – ir pasivaikštinėkite.
- PASTABUMĄ LAVINANTIS PASIVAIKŠČIOJIMAS. Šis pasivaikščiojimas priskiriamas tai pačiai pasivaikščiojimų rūšiai kaip ir meditacinis pasivaikščiojimas. Prieš išeidami pasivaikščioti, išsikelkite tikslą pastebėti vieną ar kelis konkrečius objektus – paukščius, automobilius, pastatus, žmones, kiek namų turi ryškiaspalves duris, kiek kačių pamatysite ant palangių, kiek suskaičiuosite apskritimų ir panašiai.
- TURISTO PASIVAIKŠČIOJIMAS. Pasivaikščiojimas vietoje, kurioje dar niekada nebuvote, stimuliuoja smegenis. Vaikštant nežinomais keliais ar takeliais, smegenyse išsiskiria dopaminas – laimės hormonas, kuris veikia mūsų gebėjimą mąstyti, priimti sprendimus ir planuoti. Gera kasdienė dopamino dozė padidina kito hormono – serotonino – atsakingo už mūsų nuotaiką, kiekį.
- PASIVAIKŠČIOJIMAS PER PIETŲ PERTRAUKĄ. Vos 15 minučių pasivaikščiojimas per pietus darbe gali išvalyti mintis ir išjudinti nusisėdėjusį kūną. Tyrimai rodo, kad tokios suplanuotos pertraukėlės darbe padeda išvengti nuovargio, sužadina motyvaciją, stimuliuoja kūrybiškumą ir produktyvumą, be to sumažina „sėdėjimo“ ligų, tokių kaip nutukimas ir diabetas, riziką.
- PASIVAIKŠČIOJIMAS UŽDAROSE PATALPOSE. Jeigu nemaloniais orais ėjimo takelis sporto klube nekelia susižavėjimo, vaikščiokite dideliuose prekybos centruose. Venkite eskalatorių – lipkite laiptais, nes taip dar labiau pagerinsite širdies ir kraujagyslių veiklą. Svarbiausia – susitelkti į vaikščiojimą, o ne stoviniavimą prie vitrinų.
- ŽYGIS Į GAMTĄ. Žygiai pėsčiomis yra malonumas pojūčiams ir nervų sistemai. Vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad vaikščiojimas gamtoje ramina smegenis ir mažina stresą. Kodėl verta leistis į žygius pėsčiomis? Svarbiausia žygių pėsčiomis nauda: fizinis krūvis ir grynas oras. O kur dar nauda jūsų visokeriopai sveikatai? Tai neišmatuojama nauda.
- PASIVAIKŠČIOJIMAS MIESTE. „Vaikščiojimas yra išsilaisvinimas“, – rašė F.Grosas savo knygoje „Vaikščiojimo filosofija“. Tačiau daugiau nei puse pasaulio gyventojų gyvena miestuose, miesteliuose. Kaip pasiekti tą išsilaisvinimą, jeigu šalia nėra miško ar parko? Dauguma sveikatą siejame su pasivaikščiojimu gamtoje, tačiau pasivaikščiojimas mieste yra toks pat vertingas. Vaikščiodami mieste turime galimybę pažinti savo miesto istorinius objektus, kultūrą, kraštovaizdį, sutikti naujų žmonių, atrasti naujų pažinčių.
- PASIVAIKŠČIOJIMAS VIENUMOJE. Kodėl verta pasivaikščioti vienam? Visų pirma todėl, kad nereikia derinti pasivaikščiojimo laiko su kitu žmogumi, taigi galite vaikščioti spontaniškai. Vaikščiojimai vienam yra tarsi terapinis seansas, laikas su savimi, ypač, kai didžiąją laiko dalį praleidžiate tarp žmonių. Vaikščiodamas vienas viską darote pagal save: stabtelite išgerti kavos mėgstamoje kavinėje, paklausyti paukščių, prisėsti ant kelmo ar suolo. Jūs pats renkatės ėjimo tempą, maršrutą.
Taigi, pasivaikščiojimo būdų yra labai daug. Pasirinkite sau tinkamą ir pirmyn. Labai greitai pajausite pasivaikščiojimų naudą.
Parengta pagal mokslinę literatūrą.
Psichologė Ingrida Jezdauskienė